Istorija

Išsamiau apie Dubingių štetlą: Internetinė žiniasklaida https://www.bernardinai.lt/isiziurekim-dubingiai-xi-zydai-kalbantys-is-tylos/ Straipsniai svetainėje Dubingių štetlas Išsamiau apie Dubingių štetlą: Internetinė žiniasklaida https://www.bernardinai.lt/isiziurekim-dubingiai-xi-zydai-kalbantys-is-tylos/ Archyvinė medžiaga konferencijos pranešimas Straipsniai svetainėje Dubingių štetlas Išsamiau apie Dubingių štetlą: Išsamiau: https://www.bernardinai.lt/isiziurekim-dubingiai-xi-zydai-kalbantys-is-tylos/ asd Straipsniai apie Dubingių… Skaityti daugiau > Apie Dubingių žydų štetlą Lionginos Giedrytės surinkti prisiminimai Iki Antrojo Pasaulio karo Dubingiuose gyveno apie 100 […]

N. Antanavičienė „UŽ KĄ?” Iš laikraščio „Pirmyn“ 1989 vasario mėn. 4 d. Nr.16 Miežionių kaimo pakraštyje reikėjo susirasti kryžių. Tai galėtų būti sėkmingų paieškų pradžia. Bet kryžius, kaip žinia, nekalba, jis nieko negalėjo pasakyti. Į Miežionių parduotuvę atėjusių žmonių paklausiau, kur pastatytas kryžius, ar jis dar tebestovi. Žmonės susižvalgė, patylėjo, paskui paklausė, gal aš ieškau

Dubingių žudynės – dar vienas baisus įvykis, sukrėtęs Dubingių ir jų apylinkių žmones, nutikęs Antrojo pasaulinio karo metu. Supaprastinta žinia yra tokia: smurtą 1944 m birželio 23 d. įvykdė Armijos Krajovos būrys. Jis keršijo už Lietuvių saugumo policijos būrio tų pačių metų birželio 20 d. įvykdytas civilių lenkų tautybės gyventojų žudynes Glitiškių kaime. Betgi Lietuvos saugumo policijos

Pasakoja dubingiškė Kristina Giedrytė-Lyndienė (g. 1945) Tai buvo po žydų pogromo. Išvežami buvo tie lenkai, kurie priklausė pochodniai (Lietuvos lenkų švietimo ir kultūros draugija, veikusi 1924–1940 m. – red.). Juknevičiūtė pasakojo, kad pas juos atvažiavo komanda ir liepė kraustytis. Kazimiero mama kažko dar ieškojo, tai jai pasakė – neieškok, neprireiks… Sakė, pasisekė jūsų sūnui, kad

1939 m. Ukmergės apskrities savivaldybė kartu su Turizmo draugija Dubingiuose, ant pilies kalno, pastatė gražų inžinierius Povilo Jurėno suprojektuotą turizmo vilą, vasarnamį, kuris turėjo būti skirtas politikams, aukšto rango svečiams. Tačiau istorija ir krašto, ir šio statinio likimą apvertė aukštyn kojomis – jau 1944 m. jis buvo Armijos Krajovos sudegintas iki pamatų. Apie šį įvykį

Gyventojai ir infrastruktūra. 1923 m. miestelyje būta 255, dar gyvavusiame dvare – 49 gyventojų, vėlesniais metais miestelyje: 1959 m.  – 102, 1970 m. – 130, 1979 m. – 204, 1989 m. – 256 gyventojai. Iki Antrojo pasaulinio karo gyventojų daugumą sudarė žydai. Jie turėjo 20 namų, dar 4 namus nuomojo, veikė dvi žydų parduotuvės, buvo sinagoga. Kitų tautybių žmonėms

XIX a. Dubingių istorijoje visų pirma sietinas su grafų Tiškevičių vardu, nes valda 1808 m. atiteko Tiškevičiams. Šis istorinis laikotarpis kažkodėl mažiausiai tirtas istorikų, tarsi su Radvilų didybe iš krašto būtų pasitraukusi ir gyvybė, ir atmintis apie jį. Išsamiau: Radvilų laikotarpis Dubingiuose. Vyrauja nuostata, kad nuo to laiko Dubingių kraštas skurdo vis labiau, kol pamažu tapo

Autorė | Liongina Giedrytė, Dubingių mokyklos muziejaus įkūrėja, kraštotyrininkė. Dubingiai – tai nedidelis miestelis, seniūnijos centras, prie gražaus, ilgo ežero tarp kalvų kalvelių. Tas ežeras vietomis toks siauras, kad net panašus į upę. Tai vienas gražiausių Lietuvos kampelių, pamėgtas turistų, vasarotojų.  Ežeras vadinamas dviem vardais – Dubingių ir Asvejos Dubingių kraštas Pirmieji žmonės Dubingių pilkapiai

Legenda: Radvilų kilmės legenda siejama su senovės baltų vyriausiuoju žyniu, kriviu Lizdeika. Krivis radęs vilko guolyje berniuką, kurį pavadino Radvila (siejama su žodžių „rado vilko“ šaknimis) ir jį išaugino. Šis vilkės pieno ir Lizdeikos išminties išmaitintas berniukas tapęs Radvilų galybės šaltiniu. Istorija Istorikų duomenimis Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių senoji tėvonija buvusi apie Kernavę. Vytauto Didžiojo laikais minimas Kristinas Astikas, Vilniaus