Dubingių legendos
1.
Žmonės pasakoja, esą prie ilgiausio Lietuvos ežero kadais gyvenę du broliai milžinai pavarde Bingiai – vienas jų šiapus, kitas – anapus ežero. Jie buvę tikri stipruoliai – jei vienas pasigesdavęs kokio kirvio, kitas be vargo galėdavęs jį persviesti broliui per ežerą. Susirengę juos aplankyti vietiniai žmonės sakydavo: „Einam pas brolius Bingius!“ Kiti atitardavo: „Taigi, eiva pas du Bingius”…
Du Bingius, Du-Bingius, Dubingius, Dubingius! Taip ir imta vadinti šį gražų Lietuvos kampelį – Dubingiai.
2.
Kadaise, sako, abipus Asvejos ežero gyvenę milžinai – du broliai Bingiai. Dažnai jie susėsdavę broliškai pasikalbėti rūkydami pypkes, kiekvienas savam krante. Pasikalbėję, papypkiavę savo pypkes valydavę, o pelenus suberdavę į ežerą.
Taip ilgainiui atsiradusi sala, o šiai vietovei prigijęs dviejų brolių milžinų vardas – Dubingiai.
3.
Pasakojo, kad čia senovėje gyveno milžinai. Einant į Dubingius, yra kalnas, ir ten kaulai yra apie pusantro metro. Tikrai man teko matyti. Tai žmonės ir sako, kad čia gyvenę milžinai. Kaip milžinas stovėjo ant vieno kalno prie ežero, o kitas kalnas – kur pilis, atstumo apie pusę kilometro, ir ant to kalno buvo kitas milžinas. Ir vienas sako kitam:
– Paskolink kirvį.
Tas pats iškišęs ranką, o kitas paėmęs. Paskui kunigas pradėjo prašyti vietinius žmones – kada tuos kaulus surasit ir vietoj giliai užkaskit: koks jis buvo, toks, bet žmogus.
Dubingių herbas
Dubingių herbas – vienas iš Dubingių miestelio ir seniūnijos (Molėtų rajono savivaldybė) heraldikos ženklų. Šia simbolika dubingiškiai didžiuojasi nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. – tada miestelio 680 metų jubiliejaus šventės metu visuomenei buvo pristatyti herbas, vėliava ir spaudas.
Dubingių herbe sidabro fone, virš žalio trikalnio, pavaizduota raudona kunigaikštiška karūna, apjuosta auksiniais lankais. Apatinysis inkrustuotas trimis žaliais smaragdais ir dviem raudonais rubinais. Tokius herbo motyvus padiktavo Dubingių istorija.
Dubingių miestelis – viena seniausių gyvenviečių, menanti Lietuvos valstybės kūrimosi laikus. Pirmą kartą Dubingių krašto vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Hermano Vartbergiečio „Livonijos kronikoje“ (lot. terra Dubingam) aprašant Livonijos ordino puolimą prieš Lietuvą, vykusį 1334 m. Ilgus amžius Dubingiai buvo Lietuvos valdovų nuosavybė, o čia stovėjusi pilis priklausė Vilniaus gynybinei sistemai.
Dubingių herbas patvirtintas 2014 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.
Dubingių krašto himnas
2016 m. rugsėjį Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko Dubingių himno premjera.
2016 m. spalio 6 d., sekmadienį, himnas nuskambėjo ir naujai atstatytoje Dubingių Šv.Jurgio bažnyčioje.
Muzikos ir žodžių autorė – Rūta Ščiogolevaitė, raktinius žodžius himnui pasiūlė Dubingių bendruomenė.
Atlieka Kotryna Juodzevičiūtė.
Vadyba – kūrybos namai ELITAZ.
Montažas – Miglė Rusteikaitė.
Nuotraukos – Aurelija Rusteikienė, Asta Sabonytė, Vitalij Gulbickij, Edvardas Zavackas, Marius Čepulis.
