Legenda:
Radvilų kilmės legenda siejama su senovės baltų vyriausiuoju žyniu, kriviu Lizdeika. Krivis radęs vilko guolyje berniuką, kurį pavadino Radvila (siejama su žodžių „rado vilko“ šaknimis) ir jį išaugino. Šis vilkės pieno ir Lizdeikos išminties išmaitintas berniukas tapęs Radvilų galybės šaltiniu.
Istorija
Istorikų duomenimis Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių senoji tėvonija buvusi apie Kernavę. Vytauto Didžiojo laikais minimas Kristinas Astikas, Vilniaus kaštelionas ir jo sūnus Radvila Astikaitis, Trakų vaivada. Jis ir laikomas giminės pradininku, jo vardas virto giminės pavarde. Radvilos – greta Goštautų, Kęsgailų, Gediminaičių – yra seniausia LDK istoriją lėmusi giminė.
Radvilos Dubingiuose
Radviliškoji Dubingių istorija prasidėjo XV a. viduryje, Mikalojui Radvilai čia įsigijus nedidelę valdą. Valda ėmė plėstis ir pamažu tapo Radvilų rezidencijos vieta, kai ambicingos ir kryptingos politikos ėmėsi Jurgis Radvila, kurdamas vientisą valdų kompleksą Vidurio Lietuvoje. Be to, Dubingiai buvo palankioje geografinėje padėtyje – arti Vilniaus, šalia svarbių komunikacinių arterijų.
Radvila Rudasis
1541 m. Dubingius paveldėjo Radvila Rudasis, ilgainiui juos pavertęs kunigaikštyste. Būtent šiuo laikotarpiu Dubingiai pradėjo vaidinti itin svarbų vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Pikantiškoji ir itin plačiai nuskambėjusi istorijos dalis – kad 1547–1548 m. Radvila Rudasis globojo ir saugojo Dubingiuose po slaptų karališkų vedybų su Žygimantu Augustu čia apsigyvenusią seserį Barborą Radvilaitę, atvykusią kartu su savo dvaro tarnais. Šis mažas epizodas vėlesniais istoriniais periodais, ko gero, pelnė Dubingių garsui daugiau, nei kai kurie politiškai, ekonomiškai reikšmingi faktai, ir tai suprantama, nes Barboros ir Žygimanto meilės istoriją ėmė garsinti įvairių šalių ir krypčių menininkai. Negali sakyti – šis epizodas peržengė vien romantiško scenarijaus rėmus: minimam pusmečiui Dubingiai tapo svarbiu LDK korespondencinės komunikacijos tašku, mat Barbora savo valdovui iš čia parašė 8 laiškus – tiems laikams tai buvo išties nemažai.
O pats didikas Dubingiuose lankėsi retai, savo valdą plėtė supirkinėdamas kaimynines valdeles, įkeitinėjo ir nuomojo turimas. Dubingių kunigaikštystę tuo metu sudarė Dubingių dvaras, prie jo prisišliejęs miestelis, Dubingių ir Baranavos valsčiai su kaimais ir palivarkais.
Mikalojus ir Jurgis Radvilos
Nuo XVI a. pab. Kunigaikštystę paeiliui valdant Mikalojui ir Jurgiui Radviloms jos gyvenimas pagyvėjo – valda buvo plečiama, atpirktos visos įkeistos žemės, užsimezgė ryšiai su kitais Radvilų dvarais etninėje Lietuvoje. Būtent šiuo laikotarpiu ir visą 100 metų po to Dubingių valda tapo svarbi ir tarp kitų Radvilų valdų: aprūpino juos miško medžiaga, žuvimi, maistu, darbo jėga. Tačiau miestelis neaugo. Taigi Radvilų Dubingiai tapo „kunigaikštyste be miesto“.
Jonušas ir Kristupas Radvilos
XVII a. pr. Dubingiai atiteko Jonušui Radvilai, tačiau kunigaikštyste labiau rūpinosi Kristupas II Radvila. Ir vėl Dubingiai atgijo kaip rezidencinė Radvilų vieta: buvo restauruoti mūriniai dvaro rūmai, pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Pradėti sudarinėti kunigaikštystės ir dvaro iždinės inventoriai, pasiekę ir šiuos laikus. Dubingius dažnai lankydavo ir pats Kristupas II Radvila, ir svečiai iš Vilniaus bei kitų dvarų.
Boguslovas Radvila
Boguslovas Radvila, kuris perėmė Dubingius ir valdė juos iki pat savo mirties, laikė juos svarbiu giminės reputacijos ženklu ir skyrė valdai itin didelį dėmesį. Nors pats juose nesilankydavo – susirašinėdavo su dvaro seniūnais ir siųsdavo revizijas.
Liudvika Karolina Radvilaitė
Istorijos faktai liudija, kad Barbora nebuvo vienintelė moteris, tiesiogiai prisidėjusi prie Dubingių kunigaikštystės klestėjimo. XVII a. viduryje čia patronavo kunigaikštytė, Lietuvos mecenatė Liudvika Karolina Radvilaitė (1667–1695).
Sakoma, kad esminių pokyčių jos patronavimo laikais nebūta, bet keletas faktų yra įdomių: pavyzdžiui, įsteigta ežerų prižiūrėtojų pareigybė, stengtasi atnaujinti ežerų ūkį. Beje, šios moters nuopelnai apčiuopiamai reikšmingi ir Dubingiams, ir Lietuvai – ji buvo Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios fundatorė, prisidėjo prie 1681 m. lietuviškojo katekizmo išleidimo, rūpinosi, kad etninėse lietuviškose žemėse kunigai pamokslautų lietuviškai, o savo testamente 5000 auksinų užrašė Naujojo Testamento vertimui (kuris buvo išleistas 1701 m.). Jos asmeninė istorija beveik nežinoma, iki šiol apie šią moterį nėra parašyta nė vienos knygos, ji nepertekusi ir menininkų dėmesiu. Ir tai yra didžiulis istorinis nuostolis. Būkite tikri – šis gyvenimas nėmaž nenusileidžia garsiajai Barborai – turtingiausios Europos nuotakos gyvenime meilės ir intrigos, išminties ir grožio būta apsčiai. Beje, ji taip pat lankėsi Dubingiuose ir Vilniuje – tai liudija du išlikę jos laiškai dvariškiui Jonui Pacevičiui.
Po L. K. Radvilaitės, kuri savo patronavimą Dubingiuose baigė pačioje XVII a. pabaigoje, būta daug permainingos istorijos, nulėmusios šios kunigaikštystės klestėjimo pabaigą. Valda ėjo iš rankų į rankas, alinama karių plėšikavimų, maro epidemijos. Dubingiai prarado rezidencinės valdos pobūdį, dvaro rūmai tapo apleisti, pamažu griuvo.
1808 m. Dubingių kunigaikštystę nupirko Mykolas Tiškevičius. Tačiau buvusio klestėjimo jis jau nebeatgavo.
Radvilos buvo itin aktyvūs reformatai
Jiems valdant Dubingių kunigaikštystė tapo itin svarbiu Lietuvos reformacijos židiniu. Vytauto Didžiojo funduota katalikų bažnyčia Dubingiuose buvo perduota evangelikams reformatams, negana to, Jonušo Radvilos valia 1620 m. išaugo nauja mūrinė renesanso stiliaus šventovė. Vėliau ji tapo Radvilų giminės mauzoliejumi. Tačiau katalikiškos šio krašto tradicijos buvo gilios, reformacija čia neprigijo. Aktyvi evangelikų pozicija įžiebė konfliktus, pasibaigusius teismais, ir Radvilos Dubingiuose turėjo pastatyti bažnyčią katalikams. Ši nelengva pareiga teko jau minėtai paskutinei Dubingių Biržų Radvilų šakos atstovei, tuomet dar mažametei našlaitei Liudvikai Karolinai Radvilaitei (1667–1695). 1672 m. teismas ją įpareigojo pastatyti šventovę katalikams. Taip būsimoji markgrafienė tapo 1678 m. pradėtos statyti medinės bažnyčios fundatore.
Aptikti Radvilų palaikai
Dubingių senosios bažnyčios vietoje esančioje kapavietėje, rastoje 2004 m., aptikti Radvilų palaikai. Atlikus istorinius, cheminius, DNR tyrimus, kaukolių ir portretų sulyginimus paaiškėjo, kad amžinam poilsiui čia buvo atgulę Mikalojus Radvila Juodasis ir jo žmona Elžbieta Šidlovecka, Mikalojus Radvila Rudasis ir jo sūnus Mikalojus, anūkas Jonušas Radvila, marti, pirmoji Kristupo Radvilos Perkūno žmona Ana Sobkovna. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingių piliavietėje, kriptoje.
Rašant straipsnį didžiąja dalimi remtasi D. Karvelio ir R. Ragauskienės moksline monografija „Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547-1808 m.”. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2009 ir Skirmantės Smilingytės-Žeimienės straipsniu „Dubingių katalikų bažnyčios raida: tipiška ir išskirtinė”: https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_86_87/13_skirmante_smilingyte_zeimiene.pdf.
