Dubingiai.info

Dubingių smuklė (karčema)

Dubingių smuklė_karčema

Vos įvažiavus į Dubingius, pačioje miestelio kryžkelėje jūsų žvilgsnį neabejotinai patrauks didelis, jaukus medinis pastatas su prienamiu (liaudiškai vadintu gonkomis), laikomu keturių kolonų. Net jeigu nieko apie jį nežinosite, jis jums kalbės, žadins kartų ir istorijos atmintį. Ir kvies užeiti.

Ir tikrai taip padarykite, nes išties būsite laukiami – dabar šiame name yra įsikūrusi Asvejos regioninio parko direkcija ir lankytojų centras šeimininkai maloniai jums suteiks būtiniausią informaciją apie Dubingius, jų apylinkes, lankytinas vietas, pasiūlys ir edukacinių programų, o jei norėsite, turėsite progą susipažinti su šiuolaikiška ekspozija, supažindinančia su šios teritorijos materialiu ir nematerialiu paveldu bei įdomiomis keičiamomis ekspozicijomis.

Architektūros paminklas

Statinys – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Jo tikroji istorinė paskirtis – smuklė (dubingiškių dažniau vadinama karčema), „užvažiuojamieji namai”, žmonių susibūrimo, vaišių, nakvynės, poilsio vieta. Lietuvoje karčemos buvo statomos jau nuo XIV a. O Dubingiuose šioji suręsta 1842 m. ir yra didžiausia rytų Lietuvoje. Akmeniniai pamatai, rąstinės tašytos (be jokių pjūklo žymių!) sienos, šiaudinis stogas. Durų būta net 10, tiek pat langų. Taigi jau pati architektūra atvira ir svetinga. Šalia karčemos buvo didelė ratinė arkliams, rūsys, tvartas, šulinys. Tiesa, tai nebuvo pirmoji miestelio smuklė. XVIII a. pr. ir XIX a. istorijos šaltiniai liudija, kad užeiga toje pat vietoje stovėjusi ir anksčiau, tačiau ją sunaikinęs gaisras.

Smuklę nuomojosi žydai

Dabartinę karčemą, kuri dukart – 1969 m. ir 2008 m. – buvo restauruota, pastatė grafas Boleslovas Tiškevičius. Nakvynei į ją užsukdavę pakeleiviai iš Utenos, Molėtų, o vietiniai gyventojai pasižmonėti susiburdavę sekmadieniais, po bažnyčios. Statinį ilgus dešimtmečius nuomojosi ir jį aptarnavo miestelyje gyvenę žydai, čia buvo monopolis, krautuvė ir restoranas. Dar ir dabar kai kurie senoliai prisimena iš kartos į kartą perduodamus laikinųjų šeimininkų vardus: Punšas, Irša, Zomčikas, Rachmelis… Skaudūs ir ciniški paradoksai: būtent smuklėje po žydų žudynių, vykusių vokiečių okupacijos metais (Dubingiuose jų gyventa apie 20 šeimų), buvo surengtas aukų drabužių pardavimas-varžytinės… Vietiniai gyventojai, kurie apie šią žiaurią akciją yra girdėję tik iš savo tėvų, iki šiol apie tai kalba su širdgėla ir neslepiamu kolektyvinės kaltės jausmu. Apie Dubingių žydus skaitykite čia.

Karo metais smuklė nenukentėjo

Pokariu dešinė jos pusė buvo apgyvendinta – ten įkurdintos tarybinio ūkio melžėjos, smuklės arklidėje laikyti to paties ūkio gyvuliai, įrengtas pieninės punktas. Dešinėje smuklės pusėje radosi valstybinė krautuvė. Vėlesniu sovietmečiu smuklė buvo naudojama Kultūros ministerijos darbuotojų kultūriniams ir gamybiniams poreikiams – seminarams, saviveiklai.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę

Nepriklausomybės metais smuklė priklausė Valstybės turto fondui, po to – Molėtų savivaldybei. Keletą metų viename iš karčemos kambarėlių veikė Molėtų krašto muziejaus ekspozicija. 2006 m. statinys perduotas Asvejos regioninio parko direkcijai, kuri, kaip kad minėta, joje šeimininkauja iki šiol.