Norite dar vienos sensacijos, susijusios su Dubingiais? Štai ji: tiltas per Asvejos ežerą. Kodėl sensacija? Nes susijęs su neeilinėmis asmenybėmis ir įvykiais. Nes šiaip jau tiltai per ežerus nėra įprastas ir lengvai vykdomas užmojis. O šis – pirmasis Lietuvoje, medinis, tvirtas, ką tik perstatytas. Nenuogąstaukite, jūsų lengvąjį automobilį jis lengvai atlaikys. Kaip kadais atlaikė miestelėnų ir apylinkės valstiečių arklaičius ir vežimus, įvairių kariuomenių maršus, švenčių ir kasdienybės gaudesius.
Tilto, tituluoto technikos ir istorijos paminklu, atsiradimo ir gyvenimo istorija buvo užfiksuota ir iki šiol tebėra gyva kai kurių dubingiečių atmintyje.
Trumpa istorija
Įdomu, kad ankstyviausiuose Dubingių inventoriuose minimi net du tiltai per Dubingių ežerą: vienas, didysis, nuo Vilniaus pusės, jungęs kelią per ežerą su pilies kalnu, ir mažasis – nuo kalno į miestelį Inturkės link. Dailininkas Napoleonas Orda yra palikęs Dubingių pilies graviūrą, kurioje pavaizduoti pilies griuvėsiai ir piliavietės linkui vedantis tiltas. Tai ankstyviausias (1872 m.) tilto atvaizdas. Įdomi istorinė detalė: yra žinoma, kad Napoleono kariuomenė (1812m.?) nusavino Dubingių bažnyčiai remontuoti paruoštas lentas ir panaudojo tiltams per ežerą taisyti. Tačiau neilgai trukus juos sudegino carinės Rusijos kariai.
1998 m. vykusių žvalgymų metu šalia Dubingių tilto rasti senovinio tilto poliai. 24 ąžuolinių ir spygliuočių medienos polių liekanos stūkso 1,20 – 12,0 m gylyje. Nustatyta, jog tai viduramžių tilto, jungusio tuometinę Dubingių piliavietės salą su krantu, liekanos. Kadangi dalis polių nesusieina į vientisą sistemą, akivaizdu, jog tiltas ne kartą buvo remontuotas ar perstatinėjamas. Vėliau, kai tilto jau nebebuvo likę nė pėdsako, grafo Tiškevičiaus rūpesčiu per Asvejos ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis. Jo vietą Dubingių senoliai mena iki šiol.
Tiltas, kurį, norintys patekti į Dubingius nuo Giedraičių pusės, turi pervažiuoti šiandien, buvo pastatytas 1934 m. Ir štai jums dar viena sensacija: 2019 m., besirengiant švęsti 85-ąsias tilto metines, paaiškėjo ir statinio autorystė: rastas tilto brėžinys atskleidė, kad jį projektavo žymiausias tarpukario Lietuvos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas, dirbęs su garsiais to meto architektais Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, Stasiu Kudoku, Feliksu Vizbaru, Vladimiru Dubeneckiu ir kt.
Tilto atidarymo iškilmės. Mena dubingiškiai
Štai ką apie naujojo tilto atsiradimo aplinkybes ir atidarymo iškilmes rašė dubingietė mokytoja, kraštotyrininkė Liongina Giedrytė.
Kraštotyrininkė Liongina Giedrytė
1934 m. birželio 3 d. labai iškilmingai pašventintas ir atidarytas naujas medinis tiltas per Dubingių ežerą. Jis sujungė Giedraičių kelią su piliakalniu ir miesteliu. Tiltas 87 m ilgio, 4, 5 m pločio ir 15 m aukščio, nes toje vietoje ežeras gilus. Į iškilmes atvyko pats prezidentas A. Smetona, lydimas ministrų ir kitų aukštų svečių. Juos labai iškilmingai sutiko Dubingių gyventojai, vadovaujami vietos inteligentijos, skautų. Dubingėnai tvarkingais būreliais buvo susitelkę palei Giedraičių kelią prieš pat tiltą. Tada ta pakalnė, pakelės nebuvo apaugusios medžiais.
Tiltą pašventino Dubingių klebonas Ribikauskas. Jis priminė: „Lietuvos valdovas Steponas Batoras prie Dubingių ežero užėjo ant sunkiai pereinamų pelkių. Reikalo verčiamas ir žmonių prašomas jis liepė supilti per ji pylimą. Pylimas ir šiandien vadinamas jo vardu.” Toliau kunigas Ribikauskas kalbėjo apie tai, kad ir Respublikos prezidentas A. Smetona, keliaudamas per šias apylinkes, pamatęs žmonių vargą dėl susisiekimo, liepė pastatyti šį tiltą. Respublikos prezidentas pasakė, kad tiltas per Dubingių ežerą labai reikalingas: „Tai gal nedidelis daiktas, bet šiame kampelyje turi didelės reikšmės. Dabar nebereikės nei tiek laiko gaišti, nei vargo turėti kaip pirma. Tegul visus sveikus neša tas tiltas ir būna simbolis, kad Lietuvos vyriausybės ir valstybė nepamiršta savo pakraščių…” (Karys, 1934, Nr. 27).
Kiti dubingėnai prisimena
Kiti dubingėnai prisimena, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjęs staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą su palyda pajudėjo miestelio linkui. Po to bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, miestelio mokykloje prezidento garbei suruošti pietūs.
Tilto gyvenimas šiandien
Gyvenimas ant Dubingių tilto ir aplinkui jį verda toliau: čia visada užklupsite bent keletą prisiekusių žvejų, per jį, ypač savaitgaliais, rieda virtinės poilsiautojų automobilių, visai čia pat – ir pamėgta maudynių vieta. Na, ir dubingiečių bei Molėtų savivaldybės dėmesys tiltui, kaip krašto istorijos herojui, nemąžta: 2019 m., minint tilto 85 metų jubiliejų, buvo pakartotas minėtas tilto atidarymo scenarijus – tąsyk surengta įspūdinga tilto atidarymo inscenizacija. Buvo ir prezidentas A. Smetona, ir jo žmona Sofija, ir garbi svita, mažosios dubingietės taip pat dosniai barstė gėles, skambėjo kalbos, neapsieita ir be vaišių. Nuoširdus istorijos déjà vu, sukurtas meilės savo kraštui. Ta pačia proga Asvejos regioninio parko lankytojų centre buvo atidaryta paroda „Fotografija pasakoja: Dubingių tilto istorija“. Joje buvo eksponuojama virš 50 istorinių Dubingių tilto nuotraukų. Parodos sudarytoja – dr. menotyrininkė Aurelija Rusteikienė.
Ir, svarbiausia, tiltui technikos ir istorijos paminklui neleista sunykti: 2020-aisiais jis perstatytas iš naujo. Dabar tai yra vienas iš trijų medinių tiltų, esančių Lietuvos valstybiniuose keliuose.
