Dubingių mokyklos istorija atsekama nuo XVIII a. pabaigos
1777 m. čia veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi keturi bajorų ir dešimt valstiečių vaikų, o 1781 m. – devyni bajorai ir du valstiečiai.
XIX a. pradžioje beminima tik Molėtų parapinė mokykla, o ar tokia buvo Dubingiuose, nėra žinoma. Šį faktą lėmė ne tik lokalios, bet ir bendresnės aplinkybės – mat po 1831 m. sukilimo dėl caro valdžios politikos mokyklų skaičius Lietuvoje apskritai mažėjo. Nuo šių metų steigiamose valdinėse mokyklose imta dėstyti rusų kalba. Žinoma, jog XIX a. pab. vadinamoji liaudies mokykla veikė ir Dubingiuose.
Vėliau atsekami faktai: 1860 m. atidaryta Dubingių pradinė mokykla. Dinamika maždaug tokia: 1915–1921 m. ji veikė kaip Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos Dubingių skyrius, pradinės klasės su dėstomąja lenkų kalba. 1921–1949 m. – mokykla išliko pradinė, tik joje jau buvo dėstoma ir visam laikui grįžo lietuvių kalba. (Tiesa, būta lenkiškų klasių). 1949–1957 m. septynmetė, 1957–1963 m. vidurinė, 1963–1999 m. aštuonmetė, devynmetė, 1999–2020 m. pagrindinė. Ugdymo procesas vyko lietuvių kalba, bet mokiniai tarpusavyje bendraudavo lenkiškai. Pasak ten dirbusių pedagogų, taip buvo iki pat devintojo dešimtmečio.
Senosios mokyklos likimas
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktame senajame mediniame mokyklos pastate buvo mokoma kiek daugiau nei šimtmetį – maždaug nuo 1860 m. iki 1966 m. Iki šiol Dubingiuose dar tebegyvena nemažai žmonių, ir jaukią mokyklą, ir gausias joje vykusias permainas patyrusių savo kailiu. Jie sutartinai tvirtina, kad, nepaisant visų peripetijų, mokykla neabejotinai buvusi vienu iš svarbiausių švietimo ir kultūros židinių.
1966 m., mokymosi procesą perkėlus į naujai pastatytą mūrinį pastatą, senojoje mokykloje liko gyventi mokytojai, o nuo 1990 m. porą ar trejetą metų ten buvo Dubingių kraštotyros muziejus. Po to namas stovėjo tuščias. Jį globon perėmė Vilniaus universitetas, tačiau globėjas savo globotinę, galima sakyti, pamiršo – šiuo metu Valstybės saugomas istorinio švietimo paveldo paminklas yra tikrai apgailėtinoje būklėje.
“Naujieji laikai” ir Dubingių mokyklos uždarymas
Žinoma, kad mokymosi ir darbo sąlygos naujojoje mūrinukėje buvo geresnės: joje veikė nemaža valgykla, šalia mokyklos pastatytas 80 vietų bendrabutis. Mokslo įstaigoje surasta vietos ir bibliotekai, jau nepriklausomybės metais nemenką garsą pasiekusiam vaikų lėlių teatrui “Rudnosiukas”.
Kuriam laikui buvo priglausta mokytojos Lionginos Giedrytės įkurto Dubingių kraštotyros muziejaus ekspozicija. Į naujas erdves, žinoma, persikėlė ir kūrybinė mokytojų energija, kurios dėka ir toliau mokykloje buvo rūpinamasi ne tik mokinių mokymu bei ugdymu, bet ir miestelio bendruomenės telkimu, socialine rūpyba.
2016 m., tolydžio mažėjant mokinių skaičiui, Dubingių pagrindinė mokykla buvo performuota į Giedraičių A. Jaroševičiaus gimnazijos Dubingių skyrių. Na, o 2020 m. neliko nė šio. Žinia apie uždaromą mokyklą dubingiečius sukrėtė. Gatvėje atsidūrė kraštotyros muziejus ir lėlių teatras, biblioteka perkelta į bendruomenės namus, tačiau ją teko gerokai sumažinti, nebeliko ir įprastos susibūrimo vietos. Visi supranta: mokinių stygius. Mokykla didelė, ją išlaikyti seniūnija neturi lėšų. Ieškoma kitų išgyvenimo būdų ir jie randami. Tačiau mokyklos ilgesys virš Dubingių tvyros dar ilgai.
