Tai dar vienas Dubingių šviesulys, į miestelio istoriją įnešęs daug tautinio ir pilietinio sąmoningumo. Ši moteris veikė ne tiek žodžiu, kiek pavyzdžiu. Būdama mokytoja, savo šviesiu ir progresyviu požiūriu „užkrėsdavo“ ir moksleivius, ir miestelio bendruomenę.
Apie Lionginą Giedrytę pasakoja jos sesuo ir bendražygė Kristina Giedrytė-Lyndienė.
Liongina Giedrytė
Gimė ir augo šalia Dubingių. Lankė Dubingių septynmetę mokyklą, vėliau – Giedraičių vidurinę mokyklą, Vilniaus Kultūros švietimo technikume baigė bibliotekininkės specialybę, 1969 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, įgijo istorikės specialybę.
Nuo mažų dienų ji svajojo tapti MOKYTOJA. To ir siekė. Savo darbą labai mylėjo.
Dubingių kraštotyros muziejus
Liongina Giedrytė taip pat nepaprastai mylėjo savo kraštą. Mokytojaudama įkūrė Dubingių kraštotyros muziejų. Žmonės ja pasitikėjo, atiduodavo muziejui savo nuotraukas, įvairius branginamus eksponatus. Liongina norėjo, kad su kiekvienu žmogumi susijusi istorija rastų vietą muziejaus rinkinyje, juk tai buvo viso krašto muziejus.
Nors dirbo įvairų švietėjišką darbą, buvo giliai tikinti. Išaugo šeimoje, kurioje sovietinės pažiūros nebuvo garbinamos. Prasidėjus atgimimui, labai džiaugėsi ir kiek galėdama dirbo Lietuvai. Po sausio 13-osios nakties ji organizavo kryžių, kurie buvo neseniai pastatyti, šventinimą. Šventino kunigas Vladas Avižienis. Ji laikėsi požiūrio, kad niekas neturi būti užmirštas. Atkūrė ir prižiūrėjo nežinomo vokiečių kareivio kapą, 1944 m. rusų baudžiamojo būrio nužudytos ir sudegintos Zarankų sodybos vietoje su mokiniais pastatė kryžių, taip pat padarė daug kitų darbų savo kraštui pagerbti. Armijos Krajovos 50-osioms metinėms pažymėti Dubingiuose buvo pasodintas ąžuolynas. Per iškilmę atvažiavo Šauliai, kiti, remiantys Lietuvą, pasodino ąžuoliukus ir išvažiavo. Minima vasara pasitaikė sausa, ąžuoliukai labai vargo, taigi Liongina, nors jau jautėsi blogai, nešiojo vandenį, laistė medelius, saugojo juos nuo avelių, kurios ten kartais ganydavosi. Dabar medeliai jau suaugo.
Lionginos Giedrytės straipsnį apie Dubingių istoriją skaitykite čia: Dubingių istorijos bruožai.