Felčeris Juozas Giedrys – legendinė Dubingių asmenybė. Vyresnio amžiaus dubingiškiai mena jį kaip ypatingai savo darbui atsidavusį, pasiaukojantį mediką, vadintą tiesiog „daktaru“, išgelbėjusiu ne vieną gyvybę. Jis buvo šviesuolis, aktyviai dalyvavęs ir veikęs krašto gyvenime.
Kariuomenės felčeris
Jūsų dėmesiui – S. Antanavičiaus straipsnis, spausdintas „Vilnyje“ (Vilnis, 1994 m. rugsėjo 13 d. Nr. 72 (5723) ir jo dukterėčios Kristinos Giedrytės- Lyndienės parengta istorinių fotografijų ekspozicija.
Ši fotonuotrauka — tai daug metų Dubingiuose dirbusio felčerio Juozo Giedrio portretas. To žmogaus gyvenimo didžioji dalis gražiai susijusi su gimtuoju kraštu, savo tėviške: čia, Ciūniškiuose, dideliame kaime Dubingių pašonėje, gimė, čia mokėsi pradžios mokykloje. Į Ciūniškius Juozas Giedrys sugrįžo 1918 metais. Tuomet Dubingiuose, kaip visoje Lietuvoje, tebebuvo vokiečių valdžia ir jų tvarka. Dubingiuose felčeris Juozas Giedrys dirbo ir gyveno iki savo mirties valandos – 1958 metų liepos 7 d.
Gal šios eilutės ir yra šioks toks pagrindas manyti, kad šio žmogaus gyvenimas buvo nuobodokas, neįdomus. Iš tikrųjų yra kiek kitaip. Juozas Giedrys 1900 metais pradėjo karinę tarnybą carinėje armijoje, 1901 metais ėmė mokytis felčerio profesijos Smolensko karo ligoninėje. Egzaminus išlaikė 1903 m. ir grįžo į savo pulką jau kaip kariuomenės felčeris, tačiau jame tarnavo neilgai – 1906 metų kovo 2 d. pasitraukia iš karinės tarnybos ir sugrįžta į gimtuosius Ciūniškius. Tais pačiais metais pradėjo felčerio darbą Vilniaus gubernijos Ašmenos valsčiuje, Didžiadvarvje, pas laisvai praktikuojantį gydytoją Varnovskį.
1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir Juozas Giedrys — vėl kariuomenės felčeris. Juo iki karo pabaigos dirbo Riazanėje. Septyniasdešimt aštuntojo atsargos pulko vyresnysis gydytojas Fortunatovas Juozą Giedrį apibūdino kaip sąžiningą, stropų, uolų felčerį.
Po Pirmojo pasaulinio karo
Po Pirmojo pasaulinio karo ne viskas lengvai klojosi. Buvusiam kariuomenės felčeriui reikėjo vėl laikyti egzaminus! Viename Juozo Giedrio archyve išlikusiame dokumente rašoma, kad Sveikatos apsaugos departamentas, remdamasis valstybinės felčerių egzaminuojamosios komisijos 1926 m. gruodžio 11 d. išduotu nuorašu Nr. l, Lietuvos piliečiui med. felčeriui Juozui Giedriui leido užsiimti medicinos felčerio praktika čia, tėviškėje – Ciūniškiuose, Dubingiuose.
Juozas Giedrys nesitenkino vien provincijos mediko darbu. Jam rūpėjo platesnis baras. Jis bendrai su pasienio policininkais, su Dubingių šauliais, ypač jų būrio vadu mokytoju Rukšėnu, padėjo jiems organizuoti įvairius renginius.
Nelengva buvo Juozui Giedriui pokario metais, nors tremties jis išvengė. Jo sūnus Jonas Giedrys, jaunas kunigas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo į Urugvajų, įsikūrė tos šalies sostinėje Montevideo. Kunigo Jono Giedrio pastangomis ir rūpesčiu Montevideo buvo pastatyta lietuvių katalikų bažnyčia.
Dubingėnai Juozą Giedrį prisimena kaip savo krašto patriotą, taurų žmogų, nuoširdų felčerį, kuris nemokamai gydė vargšus.
Sovietmečiu Dubingiuose dirbę felčeriai
Dubingėnų atmintis siekia, kad iki visiems gerai žinomo, labai gerbto ir kone daktaru laikyto Juozo Giedrio pačiuose Dubingiuose felčerio nebuvo, jo paslaugų tekdavo kreiptis į greta esantį Laumikonių kaimą pas felčerį (?) Jackevičių. Na, o iki kol buvo susilaukta profesionalios medicininės pagalbos, gydymu užsiimdavo žolininkės ir pribuvėjos. Tokių žinias pateikusi Kristina Giedrytė-Lyndienė pamena dvi: (?)Bervydienė ir Rachelė Juškevičiūtė Šidlauskienė. Pastaroji buvusi pateikėjos močiutė. Pribuvėjas dubingėnai vadindavo „bobutėmis”. Abi jos palaidotos Dubingių kapinėse.
Pasak K. Giedrytės-Lyndienės, sovietmečiu Dubingiuose dirbo šie felčeriai:
- Juozas Giedrys
- Adelė Rimašauskienė
- Birutė Žvironienė
- Jonas Gylys
- Danutė Giedrytė (Jarumbauskienė)
- Stasė Kliaugienė
- Marytė Valatkevičienė
- M. Babajanas
Medicinos punktas 1953 m. buvo įrengtas klebonijoje
Vienoje, bažnyčios, pusėje buvo kolūkio raštinė, ten įsikūręs ir apylinkės pirmininkas; kitoje pusėje – medicinos punktas: ligonių laukiamasis, priimamasis. Medicinos felčerė gyveno šalia. Beje, Juozas Giedrys ligonius priiminėdavo savo namuose, iki tam tikro laiko jam tai buvo leista daryti ir sovietmečiu. O klebonijoje tikriausiai nuo minimų 1953 m. ir dirbo felčerė Adelė.
Pateikėjos žiniomis maždaug apie 1958 ar 1959 m. medicinos punkte jau dirbo Birutė Žvironienė, berods nuo 1961 m. – Jonas Gylys. Tai buvęs aukštos kvalifikacijos gydytojas, „atrodo, baigęs aukštuosius medicinos mokslus, tik kažkodėl neturėjo diplomo (tuo metu buvo baisūs laikai). Vienintelė jo bėda buvo priklausomybė nuo alkoholio.“ 1964–1966 m. felčere dirbusi Danutė Giedrytė Jarumbauskienė, baigusi akušerių medicinos mokyklą. Po jos – Stasė Kliaugienė. „Atrodo, dar buvo kažkokia felčerė, nebepamenu. Maždaug nuo 1978 m. ir vėliau, iki panaikinant Dubingiuose medicinos punktą, dirbo M. Babajanas. Panaikinus paslaugą, ligoniai važinėdavo į Giedraičius.“
Vietiniai felčeriai suteikdavo pirmąją pagalbą, leisdavo vaistus, iškilus būtinumui padėdavo gimdyvėms, priimdavo gimdymus, važiuodavo pas ligonius.
