Asmenybės

Anksti žuvusio dubingiškio Vytauto Meilūno istorija dramatiška ir skaudi. Tačiau įsimintina ir brangintina. Apie ją – Algirdo Šiukščiaus straipsnis „Valstiečių laikraštyje („Valstiečių laikraštis“, 1995 m. spalio 24 d. Nr. 85 (7449) Išėjo į partizanus Į partizanus išėjo jis 1953-aisiais, kai organizuoto pasipriešinimo okupantams jau beveik nebuvo, ir Šiaurės Lietuvoje besislapstė vos vienas kitas miško brolis. Jis greičiausiai buvo paskutinysis […]

Felčeris Juozas Giedrys – legendinė Dubingių asmenybė. Vyresnio amžiaus dubingiškiai mena jį kaip ypatingai savo darbui atsidavusį, pasiaukojantį mediką, vadintą tiesiog „daktaru“, išgelbėjusiu ne vieną gyvybę. Jis buvo šviesuolis, aktyviai dalyvavęs ir veikęs krašto gyvenime. Kariuomenės felčeris Jūsų dėmesiui – S. Antanavičiaus straipsnis, spausdintas „Vilnyje“ (Vilnis, 1994 m. rugsėjo 13 d. Nr. 72 (5723) ir jo dukterėčios Kristinos Giedrytės- Lyndienės parengta

Ši žymi asmenybė Dubingiuose klebonavo net trejetą kartų: 1961–1966 m., 1973–1974 m., ir 1989–1990 m. Vyresni miestelio gyventojai Česlovą Kavaliauską mena iki šiol. Maža to, su jo asmeniu siejamas ne vienas šmaikštus pasakojimas, pagražintas pasakorių fantazija. Nors kunigas buvęs labai garsus ir daug nuveikęs ne tik Dubingiams, o ir visai Lietuvai, sykiu buvęs ir labai paprastas,

Kun. ANTANAS ŠEŠKEVIČIUS SJ (1914 –2002) Tikėjimui atsidavęs kunigas ir ištikimas jėzuitas Antanas Šeškevičius Dubingiuose klebonavo labai neilgai – vos gerą pusmetį, tačiau jo paliktas pėdsakas ryškus. Ne kartą patyręs kalėjimus ir tremtį jis vis viena atkakliai dirbo sielovados darbą. Ne išimtis ir Dubingiai – iš jų jis taip pat iškeliavo į kalėjimą, nes sovietinių valdininkų buvo užkluptas katechizuojant vaikus. Ši

Kunigas Jonas Giedrys SJ – dubingiškis. Gimė 1921 m. rugpjūčio 29 d. Veronikos Šikaitės ir Juozo Giedrio šeimoje. Jo tėvas buvo felčeris, Dubingiuose ir aplinkinėse parapijose pagarbiai vadintas daktaru, nes toli pranokęs felčerio žinias ir kompetencijas. „Jei kas nors susirgdavo, jam nebuvo svarbu diena ar naktis. Keldavosi, priimdavo ligonius arba pats važiuodavo ten, kur reikėjo. Namuose buvo įsirengęs nediduką priimamąjį, kurio durys

Tai dar vienas Dubingių šviesulys, į miestelio istoriją įnešęs daug tautinio ir pilietinio sąmoningumo. Ši moteris veikė ne tiek žodžiu, kiek pavyzdžiu. Būdama mokytoja, savo šviesiu ir progresyviu požiūriu „užkrėsdavo“ ir moksleivius, ir miestelio bendruomenę. Apie Lionginą Giedrytę pasakoja jos sesuo ir bendražygė Kristina Giedrytė-Lyndienė.  Liongina Giedrytė Gimė ir augo šalia Dubingių. Lankė Dubingių septynmetę mokyklą, vėliau

Parengta remiantis Skirmantės Smilingytės-Žeimienės surinkta medžiaga. Bažnytiniame gyvenime, mažų mažiausia rytinėje Lietuvoje, buvo atsitikimų, kai lietuviai valstiečiai prievarta buvo verčiami mokytis lenkiškai. Pavyzdžiui, 1767 m. Dubingių dvaras, atstovavęs ir Dubingių miestelėnams bei valsčiaus ūkininkams, skundėsi Vilniaus konsistorijai, kad Dubingių klebonas kun. Pranciškus Stankevičius pagrobęs iš ūkininkų sermėgas ir kepures už tai, kad jie nemokėję poterių lenkiškai, o temokėję

Apie žmones, su meile kuriančius Dubingius šiandien, skaitykite Elvyros Kučinskaitės straipsnių cikle „Įsižiūrėkim: Dubingiai”. Dėkojame Bernardinai.lt už gražią partnerystę! Įsižiūrėkim: Dubingiai Įsižiūrėkim: Dubingiai (I). Lėlės ieško namų Įsižiūrėkim: Dubingiai (II). Žvilgsnis į laiką pro archyvų rakto skylutę Įsižiūrėkim: Dubingiai (III). Dieve, Baltasis stalas! Įsižiūrėkim: Dubingiai (IV). Dvi bulvės keturiems, išmokiusios dalintis džiaugsmu Įsižiūrėkim: Dubingiai (V).

Mokykla Dubingiuose nuo seno buvo kultūros ir švietimo židinys. Mokykloje dirbo daug atsidavusių ir talentingų mokytojų. Žinoma, būta ir tokių, kurie su pedagogikos mokslu ir paprasta gyvenimiška išmintimi prasilenkdavo. Ir vienus, ir kitus prisimena garbaus amžiaus sulaukę dubingiečiai. Jų pasakojimus čia ir rasite, prisiminimai pildomi. Išsamus, dokumentais pagrįstas mokytojų sąrašas rengiamas. Pasakoja dubingiškė Kristina-Giedrytė-Lyndienė Mokytoja